BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

80.Dieta nuo alergijos

Dieta nuo alergijos




Neretai alerginės reakcijos pirmiausia pažeidžia odą: ji pradeda niežėti, atsiranda raudonų dėmių, pūslių. 


Tokias reakcijas gali sukelti namų dulkės, gyvūnų plaukai bei pleiskanos, paukščių plunksnos, sausas žuvyčių pašaras, augalų žiedadulkės, įvairūs maisto produktai ir vaistai. 

Ypač dažnai alergines odos reakcijas sukelia antibiotikai ir nesteroidiniai antiuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, analginas. 

Vienas iš labiausiai paplitusių alerginių dermatozių rūšių yra dilgėlinė. Ja serga 15-20 proc. visų gyventojų. 
Šios ligos pažeista oda atrodo tarsi išplakta dilgėlėmis - atsiranda didelių raudonų dėmių, kurios vėliau pabąla.
Dar vienas dilgėlinės požymis - stiprus niežulys. 

Ūmi dilgėlinė gali pasireikšti karščiavimu ir galvos skausmu.
Tačiau odos pažeidimai tėra tik ledkalnio viršūnė. Dilgėlinė - rimta liga, kurią būtina gydyti. Pavojingiausia jos komplikacija - angioneurozinis arba Kvinkės tinimas gerklės srityje, reikalaujantis skubios medikų pagalbos.

Kita labai paplitusi odą pažeidžianti alerginė reakcija - atopinis dermatitas (graikiškai “atopia” reiškia “keistas, nepaprastas”). 
Ši rimta liga gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių, todėl reikia kreiptis į alergologą. 

Įvairios medžiagos, pavyzdžiui, buitinės chemijos priemonės, kai kurie metalai, kosmetika kartais sukelia kontaktinį dermatitą, pasireiškiantį odos paraudimu ir pleiskanojimu.

Kartais alergijos požymiais pasireiškia visiškai kitos ligos, pavyzdžiui, neurodermitas, psoriazė, sklerodermija. Tokiu atveju alergologas pataria kreiptis į kitą specialistą.

Pasireiškus alerginei reakcijai, pirmiausia reikia apsaugoti organizmą nuo alergeno, o tik po to pradėti gydymą. 

- Sergant dilgėline, ypatingą reikšmę turi dieta. 

- Jeigu ligą sukelia maistas, reikia visiškai atsisakyti tam tikrų produktų ir patiekalų, kuriuose jų yra. Pavyzdžiui, jeigu alergiją sukelia kiaušinio baltymas, tai reikia atsisakyti ir makaronų, pudingų, apkepų, zefyro, majonezo, kremų, biskvitų ir t.t. 

- Sergant alerginėmis odos ligomis, visuomet naudinga hipoalerginė dieta, kuri rekomenduojama ligos paūmėjimo periodu. 
Tokią dietą turi rekomenduoti gydytojas alergologas, nustatęs, kurie produktai ligoniui sukelia alergines reakcijas.

Bendrieji hipoalerginės dietos principai yra tokie: maiste turi būti mažai cukraus ir druskos, jis neturi būti labai kaloringas - ne daugiau negu 2800 kalorijų per parą. 

Rekomenduotina: obuolių, slyvų, vyšnių, serbentų, džiovintų vaisių kompotai, šviežia varškė, pasukos, vegetariškos ir antriniame jautienos sultinyje išvirtos sriubos, alyvų bei saulėgražų aliejus, sviestas, švieži agurkai, petražolės, krapai, virta neriebi jautiena, balta duona (nepagerinta), virtos bulvės, truputis cukraus, kepti obuoliai, arbatos.

Produktai, kurių reikia laikinai atsisakyti: 
citrusiniai vaisiai, ananasai, moliūgai, braškės, žemuogės, avietės, žuvis, krevetės ir kiti jūros produktai, vištiena, žąsiena, kalakutiena, antiena, pomidorai, baklažanai, ridikai, ridikėliai, krienai, aštrūs prieskoniai, actas, garstyčios, majonezas, sojų padažas, šokoladas, kakava, kava, pienas, riešutai, grybai, kiaušiniai, medus. 

Labai pavojingas yra alkoholis. Ir ne vien todėl, kad jis gali sukelti alergiją, bet ir todėl, kad jis sustiprina kitų produktų sukeliamas alergines reakcijas. 

Beje, konservuoti produktai alergiškam žmogui pavojingesni negu švieži, o kepti - pavojingesni negu virti.

Laikantis dietos, nebūtina valgyti neskanų maistą. Reikia stengtis iš rekomenduojamų produktų pagaminti kuo skanesnius patiekalus. 

Štai keletas receptų.

Pikantiškos salotos
5 bulvės, 2 agurkai, 4 valgomieji šaukštai žaliųjų žirnelių, 150 g mėsos, petražolių lapeliai.

Išvirta jautiena, bulvės, agurkai, petražolės smulkiai supjaustomi ir sumaišomi. Suberiami žalieji žirneliai, pasūdoma ir paskaninama kefyru arba pasukomis.

Daržovių troškinys
8 bulvės, 1-2 morkos, 1 svogūnas, 1 agurotis, 2 valgomieji šaukštai augalinio aliejaus, petražolių lapeliai, druska.

Nuskustos bulvės supjaustomos dideliais kubeliais ir pakepinamos su svogūnais. Sumaišoma su kubeliais supjaustytu aguročiu, užpilama truputį vandens (kad beveik apsemtų), pasūdoma ir troškinama, kol suminkštėja. Patiekiama apibarsčius petražolių lapeliais.

Kimštas kopūstas
500 g kopūsto, 500 g jautienos, po 100 g salierų bei pastarnokų šaknų, truputis druskos ir petražolių lapelių. 

Nuplautas kopūstas išverdamas. Jautiena taip pat išverdama ir sumalama mėsmale drauge su salierais bei pastarnokais, masė pasūdoma, suberiami susmulkinti petražolių lapeliai, išmaišoma ir išdėstoma tarp kopūsto lapų, nepažeidžiant gūžės. Tuomet kopūstas apvyniojamas švaria marle ir truputį pavirinamas. 
Prieš patiekiant, jis supjaustomas į keletą dalių.

Varškės “jogurtas”
250 g neriebios homogenizuotos varškės, 250 g augalinio aliejaus, truputis druskos, 1 arbatinis šaukštelis cukraus.

Varškė pasūdoma ir sutrinama mediniu šaukštu, pamažu lašinant augalinį aliejų. Kai susidaro vienalytė masė, suberiamas cukrus ir truputį pamaišoma. Gautu “jogurtu” paskaninamos vaisių arba daržovių salotos.

Paskutiniaisiais 20−30 metų sergamumas alerginėmis ligomis sparčiai progresuoja. Daugiau nei 25 proc. JAV suaugusiųjų mano, kad jie ir jų vaikai yra kamuojami alergijos maistui. 
Didžiojoje Britanijoje alergija maistui diagnozuota 4−6 proc. mažų vaikų. 
Neseniai baigti tyrimai parodė, kad JAV per pastarąjį dešimtmetį vaikų iki 5 m. amžiaus alergijos žemės riešutams dažnis padvigubėjo. 

Panašūs straipsniai:
Vaikų pneumonijos gydymas antibiotikais
Vaikų inkstų akmenligės konservatyvus gydymas ir profilaktika
Giliųjų venų trombozė: gydymas ir profilaktika
Venų tromboembolijos profilaktika ir gydymas
Racionalus alergijos gydymas internisto ir šeimos gydytojo praktikoje



25 proc. atopiškų vaikų (sergančių alerginiu rinitu, bronchų astma ar kartu abiem ligomis) yra alergiški maistui. Apie 6–8 proc. astma sergančių vaikų švokštimą sukelia suvalgytas maistas. Apie 80 proc. vaikų iš alergijos pieno ir kiaušinio baltymams „išauga” – išsivysto klinikinė tolerancija per pirmuosius 5–10 metų, o iš alergijos žemės riešutams „išauga” tik apie 20 proc. vaikų.

Kaip išvengti alerginių ligų? 

Šis klausimas vargina tiek mokslininkus, tiek sergančiuosius alerginėmis ligomis. Atlikta daugybė tyrimų, gauta neįkainojamos informacijos, tačiau dar neatsakyta į šį klausimą. Dar ir toliau kruopščiai dirbama, ieškant profilaktinių ir gydymo priemonių bei metodų. Nors jokia profilaktika niekada nedavė 100 procentų garantijos, tačiau visada rekomenduojama įvairių ligų atveju ją taikyti.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad jau nuo 11–17 nėštumo savaitės gali pradėti formuotis atopinis fenotipas, kai sutrinka pusiausvyra tarp Th1 ir Th2 pagalbininkų. Toks naujagimis gimsta pasiruošęs, esant nepalankioms sąlygoms, sirgti alerginėmis ligomis. Atopinis fenotipas dažniausiai kūdikiams formuojasi, jei šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis (motina, tėvas, brolis ar sesuo). Jiems rizika sirgti alerginėmis ligomis išauga iki 50–80 proc.

Pirmieji alerginių reakcijų simptomai gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo momentu nuo gimimo. Kuo jaunesnis ligonis, tuo dažniau alergines ligas provokuoja maistas. Gyvenimo pradžioje viena dažniausių alergijos formų yra alergija maistui, kuri gali pasireikšti įvairiais simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, odos bėrimais, niežėjimu, kosuliu, kartais dusuliu ir pan. 

Alergijos maistui pirminė profilaktika taikoma tik rizikos (sirgti alerginėmis ligomis) grupės kūdikiams todėl, kad jiems labiausiai gresia alerginės ligos ir jie dažniausiai jomis suserga. Pirminės profilaktikos priemonės taikomos tam, kad jie nesusirgtų. 

Dieta nėštumo metu:

• Jei nėščioji sveika, jos dieta neribojama, lieka laisva, įvairi ir saikinga (A gr. rekomendacijos vertė). 
• Jei nėščioji serga alergine liga, tai jos dieta turėtų būti kontroliuojama ir vengiama produktų, kurie jai sukelia nepageidaujamų reakcijų ir stiprią alergiją (pieno, kiaušinių, riešutų ir pan.).

Kūdikio dietos apribojimas:

• Gimusį rizikos grupės naujagimį reikėtų maitinti vien motinos pienu mažiausiai 4 mėn., o geriausia – iki 6 mėn. amžiaus (B gr. rekomendacijos vertė). 

Žindyvės dietos apribojimas:

• Jei žindyvė sveika, jos dieta tokia, kaip ir sveikos nėščiosios (A). 
• Jei žindyvė serga alergine liga, jos dieta tokia pat, kaip ir sergančios nėščiosios. 

Jei žindyti rizikos grupės kūdikio motina negali ar trūksta motinos pieno, rekomenduojama maitinti hidrolizuoto baltymo mišiniais ((HBM) A gr. rekomendacijų vertė), kad iš kūdikio valgiaraščio būtų pašalintas sunkią alergiją sukeliantis karvės pieno baltymas. HBM rizikos grupės kūdikiams maitinti skirstomi į dvi grupes: Dalinai hidrolizuoto baltymo mišiniai (DHBM) ir Labai hidrolizuoto baltymo mišiniai (LHBM) (2 lentelė).

Dauguma mokslininkų pasisako už kūdikių maitinimą profilaktikos tikslu LHBM, tačiau nemažai tyrimų pastebėjo puikų profilaktinį poveikį maitinant rizikos grupės kūdikius ir DHBM. 

Hidrolizuoto baltymo (HB) mišinių profilaktikos tikslu reikėtų skirti pirmuosius 6 mėn. Neįrodyta, kad rizikos grupės kūdikių maitinimas HB mišiniais ilgiau nei 6 mėnesius yra veiksmingas (B).

Papildomą maitinimą rizikos grupės kūdikiams rekomenduojama pradėti ne anksčiau kaip nuo 4 mėn. amžiaus, o geriau būtų – nuo 6 mėn. amžiaus (B).

Moksliniai tyrimai įrodė, kad, rizikos grupės kūdikius maitinant motinos pienu pirmuosius 4 mėn., labai sumažėja sergamumas alergija karvės pienui iki 18 mėn. amžiaus, atopiniu dermatitu – iki 3 m. amžiaus, recidyvuojančiais bronchitais, bronchų astma – iki 6–16 m. 

Maitinant rizikos grupės kūdikius vien labai hidrolizuoto baltymo mišiniais iki 4–6 mėn. amžiaus, sumažėja sergamumas alergija karvės pienui iki 5–7 m. amžiaus, atopiniu dermatitu – iki 4 metų. Vadinasi, profilaktikos priemonės ne tik apsaugo nuo alergijos, bet dažnai ir atitolina ligą – vaikai suserga vyresnio amžiaus. Tai palengvina gydymą, nes vyresniesiems yra leidžiama skirti daugiau vaistų, jų imuninė sistema labiau subrendusi, alerginių ligų eiga būna lengvesnė. 

Lietuvoje vykdoma pirminė alerginių ligų profilaktika tik dalinai; stengiamasi maitinti motinos pienu kuo ilgiau, tačiau gana dažnai neatkreipiama dėmesio į kūdikio turimą polinkį sirgti alerginėmis ligomis ir jau gimdymo skyriuose, kai motinos pieno trūksta, pradedama maitinti adaptuotais karvės pieno mišiniais. Be to, pastarieji mišiniai yra skanesni, pigesni nei hidrolizuoto baltymo mišiniai, kūdikiai juos noriai valgo, o tėvai juos įperka. Kartais ir gydytojas laiku neatkreipia reikiamo dėmesio į mitybos svarbą rizikos grupės kūdikiui. 

Valstybė ateina į pagalbą jaunoms šeimoms ir jų kūdikiams, tik jiems susirgus sunkiu atopiniu dermatitu, nors, kaip buvo minėta, alergija maistui gali pasireikšti įvairių organų sistemų (virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, nervų ir kt.) simptomais. Kūdikiai, sergantys alergijos karvės pienui ne odos forma, valstybės paramos negauna. Pastaruoju metu kompensuojamas tik vienas aminorūgščių mišinys, skirtas ligoniams gydyti, – Neocate. 

Alergijos maistui gydymas yra kompleksinis (1 pav.): specifinis, arba dietos terapija (eliminacinės dietos), ir nespecifinis, arba medikamentinis (antihistamininiai vaistai, probiotikai, maisto papildai, gliukokortikosteroidai, imunosupresoriai, vaistai simptomams malšinti). 

1–4 savaitėms pašalinus įtartą ar nustatytą „kaltąjį” produktą, simptomai gali išnykti – alergijos maistui priežastis išaiškinta. Tačiau jie gali ir neišnykti. Tai reiškia, kad alergijos maistui priežastis – ne ta ar ne vienintelė. Reikia papildomai atlikti tyrimus etiologijos veiksniui nustatyti. 

Maitinimo parinkimas kūdikiui, kuris valgo vien karvės pieno adaptuotą mišinį, pradedamas nuo labai hidrolizuoto baltymo mišinio. Jei valgant šį mišinį kūdikio odos būklė gerėja ir normalizuojasi, juo maitinama iki 6 mėn. amžiaus. Jei negaunama reikiamo rezultato, tai kūdikiui paskiriama aminorūgščių mišinio (Nutri Junior, Neocate). Nepasiekus norimo poveikio, juo maitinti nustojama ir pradedama anksčiau duoti papildomo maisto (kruopų ir daržovių košių). 

Kai kūdikis yra žindomas ir pradeda ryškėti alergijos simptomai, bandoma priežastinį alergeną pašalinti iš motinos valgiaraščio 14 d. (3 pav.).

Jei negaunama norimo poveikio, rekomenduojama sergantį kūdikį ir jo motiną guldyti į specializuotą vaikų alergologijos skyrių, kuriame, specialistams prižiūrint, atlikus papildomą ligonio ir motinos ištyrimą, daug greičiau pasiekiamas rezultatas. 

Mišinio parinkimas sergančiam kūdikiui yra atsakingas darbas, atliekamas namuose ir stacionare, vykdomas gydytojui prižiūrint pagal provokacinių peroralinių mėginių su maistu metodiką. 

Pasaulyje atliekama gana daug mokslinių tyrimų, nagrinėjančių alergijos maistui profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Daugelyje straipsnių skelbiama jų pastebėjimai. Sukuriama naujų diagnostinių aparatų ir gydymo metodų. Visa tai teikia vilčių, kad netolimoje ateityje pacientus, sergančius alergija maistui, ir mes Lietuvoje galėsime efektyviau apsaugoti nuo alergijos ir saugiau gydyti.
Alergija maistui: produktai dažniausiai sukeliantys alergiją 
2008-03-14

 

Daugelis žmonių daugiau ar mažiau yra alergiški kai kuriems maisto produktams. 

Paragavote aštraus padažo ar maisto ir jūsų nosis pradeda “bėgti”? Galbūt jums pučia pilvą kai suvalgote pupų, ar pradeda skaudėti galvą išgėrus vyno? Sūris ar pienas sukelia viduriavimą? Vadinasi, jums yra padidėjęs jautrumas ir nepakantumas kai kuriems maisto produktams, tačiau tokią organizmo reakciją sukelia ne imuninė sistema.

Alergija maistui yra visai kas kita. Ji pasireiškia organizmo imuninės sistemos reakcija į alergiją sukėlusį maistą. Alergijos simptomai gali pasireikšti labai įvairiai: nuo odos išbėrimo ar niežėjimo iki daug komplikuotiškesnės, gyvybei grėsmingos, ūmiai besivystančios alerginės reakcijos, vadinamos anafilaksija.

Bendri alergijos maistui simptomai

Žmonėms, kuriems pasireiškia anafilaksinė reakcija į maisto produktus, reikia visada turėti su savimi epinefrino (adrenalino) švirkštą, kad esant reikalui būtų galima juo pasinaudoti.

Pagal nežymius alergijos simptomus yra sudėtingiau nustatyti, kuris būtent maisto produktas ją sukėlė. Jums gali išberti odą, galite jausti dilgčiojimą, atsirasti egzemos. Taip pat gali pykinti, spazmuoti, sukelti vėmimą ar viduriavimą. Maisto alergija taipogi gali sukelti net bendrus šienligei būdingus simptomus, tokius kaip čiaudulys, “bėganti nosis” ir niežtinčios, vandeningos akys.

Labai alergiškiems žmonėms, net mažyčiai maisto alergeno kiekiai (pavyzdžiui, 1/44,000 riešuto branduolio dydžio) gali sukelti alergišką reakciją. Mažiau jautrūs maistui žmonės, gali suvalgyti nedidelį maisto kiekį, kuriam jie yra alergiški.

Maisto produktai, kurie dažniausiai sukelia alergiją

Beveik visi maisto produktai gali sukelti alerginę reakciją, tačiau dažniausiai alergiją sukelia šie produktai:

• Pienas (ypač vaikams)

• Kiaušiniai

• Žemės riešutai

• Medžių riešutai (tokie kaip graikiniai ir pekano riešutai)

• Soja

• Kviečiai

• Žuvis 

• Kiautuotieji vėžiagyviai (austrės, krabai ir pan.)

Venkite probleminio maisto, kad išvengtumėte alergijos. Tačiau tai ne visada lengva padaryti: dažnai pienas, kiaušiniai ar riešutai yra sudėtinės dalys kituose maisto produktuose. Pavyzdžiui, įvairiuose kepiniuose, tokiuose kaip pyragai ar sausainiai, yra kiaušinių ir/ar riešutų. Mišrainėje gali būti sojos pupelių, o dešrainyje - pieno proteinų. Štai kodėl visada skaitykite etiketes ant maisto produktų.

Tačiau deja, etiketės ne visada būna išsamios. Pavyzdžiui, pieno kazeinas ar hidrolizuoti sojos baltymai gali būti naudojami kukurūzų spragėsiuose, tačiau jūs nematysite jų ingredientų sąraše. Ten gali būti parašyta tiesiog “prieskoniai”. Žodis “emulsija” taip pat gali reikšti, kad produkte yra sojos ar kiaušinių. 

Maisto alergija yra rimta, tačiau valdoma problema.
lergija maisto produktams - tai IgE skatinamos imuninės reakcijos.


Paplitimas:

1-2 proc. gyventojų; moterys : vyrai = 2 : 1; paplitimo pikas mažų vaikų tarpe, 2/3 pacientų serga atopinėmis ligomis (alerginis rinitas, atopinis dermatitas).

Etiologija:

Alerginės reakcijos į maisto sudedamąsias dalis, priedus bei nepageidaujamas priemaišas. Dažni alergenai: karvės pienas, vištų kiaušiniai, žuvis, moliuskai, soja, riešutai (ypač žemės riešutai), grūdai (» celiakija = plonosios žarnos gleivinės hipertrofuotas jautrumas grūdų miltų gliadinui), salierai, vaisiai, prieskoniai, mielės, pelėsio grybelis. Dauguma šviežiems vaisiams alergiškų pacientų tuo pat metu turi kryžmišką alergiją žiedadulkių alergenams (pvz., beržų žiedadulkės su obuoliais / riešutais, arba pelyno žiedadulkės su salierais / morkomis / prieskoniais). Net ir alergija lateksui gali sukelti kryžminę alergiją su maisto produktais (pvz., avokado, bananai, figos ir kt.).

Patogenezė:

Nustatomos tokios imuninės reakcijos:

* dažnai I tipo/žaibiška reakcija (po 0-1 h) = IgE tarpininkaujama reakcija, išlaisvinanti be kitų ir putliųjų ląstelių histaminą;
* kartais III tipo/tarpinė reakcija (po 1-20 h) = IgG tarpininkaujama reakcija;
* kartais IV tipo/uždelsta reakcija (po > 20 h) = ląstelių tarpininkaujama reakcija.

Klinika:

Alergijos maisto produktams pasireiškimo organuose dažnumas:

1. Odos simptomai (dilgėlinė, Quincke’s edema, niežulys, egzantema). - 50 %
2. Kvėpavimo takų simptomai (gerklų edema, astma, rinitas). - 20 %
3. Gastrointestinalinio trakto simptomai: “oral allergy syndrome”: lūpų ir gomurio niežulys, apsivėlimo pojūtis; rečiau pilvo spazmai, diarėja arba vėmimas. - 20 %
4. Kraujotakos simptomai (tachikardija, kraujospūdžio kritimas, anafilaksinis šokas). - 10 %

Diferencinė diagnozė:

Europos Alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos siūlymu derėtų IgE medijuotas imunologines alergijas maisto produktams skirti nuo neimunologinio maisto produktų (MP) netoleravimo reakcijų: MP netoleravimo reakcijos
Netoksinės reakcijos
Imunologinės reakcijos (Food allergy)
1. IgE nemedijuotos
2. IgE medijuotos

Toksinės reakcijos
Neimunologinės reakcijos (Food intolerance)
1. Neapibrėžtos
2. Farmakologinės
3. Enzimopatijos

1. Farmakologinės atmetimo reakcijos

Pseudoalerginės reakcijos (PAR)Alergijos ir PAR simptomai tapatūs, kadangi abejas reakcijas sukelia histamino išlaisvinimas iš audinių putliųjų ląstelių. Kai yra alergija, putliųjų ląstelių degranuliaciją inicijuoja IgE-Ak reakcijos putliųjų ląstelių membranoje. Kai yra PAR, putliųjų ląstelių degranuliaciją betarpiškai sukelia farmakologinės reakcijos.

* PAR dėl nespecifinių histamino liberatorių maisto produktuose (pvz., žemuogės, pomidorai).
* PAR dėl maisto produktuose esančių vazoaktyvių medžiagų, pvz., (rauginti kopūstai, sūris, vynas, žuvies konservai), seratonino (bananai, graikiški riešutai), tiramino (sūris, šokoladas, raudonas vynas).

Diagnostika:

maisto/medikamentinė anamnezė + padidinto histamino kiekio plazmoje negalavimo metu nustatymas.

* PAR dėl priedų maisto produktuose, pvz., tartrazinas (E 102), benzoinė rūgštis (E 214 - 219), sulfitas (E 220 - 227).
* PAR dėl natūraliųjų salicilatų, pvz., esančių vaisiuose.
* PAR dėl natrio gliutamato (netolerancija gliutamatui arba kininių prieskonių sindromas). Pavalgius patiekalų, turinčių mononatriogliutamato (sojos padažas!), jei yra individualus polinkis, gali prasidėti tipiški simptomai: silpnumo jausmas, prakaitavimas, širdies plakimas, galvos skausmas ir kt. 

2. Fermentų sukeliamos atmetimo reakcijos

Laktazės deficitas

Įsidėmėkite: 2 karvės pieno netoleravimo priežastys: laktazės deficitas ir alergija pieno baltymui (70 proc. atvejų kazeinui, be to laktalbuminui, retai b - laktoglobulinui). Fermentų deficitu sergantis pacientas dar toleruoja nedidelius pieno kiekius (priklausomai nuo laktazės likutinio kiekio), o sergantis alergija sunegaluoja nuo mažiausio pieno kiekio.

Diagnostika:

1. Anamnezė Įtartinų, gastrointestinalinius negalavimus sukeliančių maisto produktų ribojimas (paciento vedamas protokolas).
2. Kitų gastrointestinalinių ligų paneigimas.
3. Eliminuojanti bei provokuojanti dieta.
Pacientas 7 dienas gauna mažai alergenų turinčio bazinio maisto (pvz., ryžių, bulvių ir vandens dieta). Jei paciento negalavimai po to nepraeina, abejotina, kad jų priežastis yra alergija maisto produktams (jei tai ne alergija ryžiams ar bulvėms, kurią gali paneigti RAST ir odos testas). Kai negalavimai praeina, palaipsniui įvedami atskiri maisto produktai, kol negalavimai vėl pradės reikštis.
Teigiamo provokacinio testo kriterijai:
* Iš naujo prasideda gastrointestinaliniai arba ekstraintestinaliniai simptomai.
* Laboratoriniai parametrai: sumažėja trombocitų ir/arba leukocitų; padaugėja histamino plazmoje.
4. Odos testas + RAST (specifinių IgE nustatymas) naudingi (bet nepatikimi) identifikuojant galimus alergenus. RAST arba odos testu identifikuotojo alergeno klinikinę reikšmę parodo tik provokacinis testas. Atopikams RAST testu dažnai nustatoma sensibilizacija įvairiems maistiniams alergenams, nors tuos maisto produktus jie toleruoja be simptomų.

Gydymas:

1. Svarbiausia priemonė - alergenų vengimas. Kadangi pagrindiniai maisto produktai (pienas ir kiaušiniai) plačiai vartojami, sunku visiškai išvengti alergeno.

Bendros mitybinės rekomendacijos

Jei alergeno neįmanoma identifikuoti ir eliminuoti, rekomenduojama pabandyti atsisakyti šių patiekalų / gėrimų:
* žalio maisto ir tik trumpai pakaitintų patiekalų (kaitinimas dezaktyvuoja kai kuriuos alergenus);
* vaisių salotų + egzotiškų vaisių;
* alkoholinių gėrimų, vaisių sulčių;
* šalto maisto ir gausaus valgymo.
2. Jei yra anafilaksinė reakcija į maisto produktus, pacientas apmokomas dietos, paskiriamos skubios pagalbos priemonės (aerozolinis adrenalinas, vandenyje tirpūskortikosteroidai, antihistamininiai vaistai). Betablokatoriai neskiriami (silpnina adrenalino poveikį).
3. Hiposensibilizacija gali padėti alergijos karvės pienui bei kryžminės alergijos žiedadulkėms atveju, tačiau tai turi atlikti specialistai.
4. Medikamentinės profilaktikos išbandymas: antihistaminikai; putliųjų ląstelių stabilizatoriai, pvz., kromoglicino rūgštis, dinatrio druska, ketotifenas.

Profilaktika:

Naujagimį turinčiai šeimai su teigiama atopinių ligų anamneze patartina nelaikyti naminių gyvulių, atsisakyti rūkymo. Per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius maitinti tik motinos pienu, tuo pat metu eliminuojant iš motinos dietos karvės pieną, kiaušinius, žuvį, žemės riešutus. Kūdikiui maitinti taip pat galima vartoti hipoalerginį hidrolizuotą maistą.

Prognozė:

Per metus trunkančio alergeno vengimo alergija gali išnykti (vaikams 50 proc. atvejų, suaugusiems - 30 proc. atvejų).

Rodyk draugams

Rašyti komentarą