BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Valgymo elgesio sąsajos

Valgymo elgesio sąsajos su nepasitenkinimu savo kūnu
bei vaikystėje patirta fizine ir psichologine prievarta

Audronė Miškinytė, Aidas Perminas, Liuda Šinkariova
Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedra
Raktažodžiai: valgymo elgesys, nepasitenkinimas savo kūnu, fizinė ir psichologinė prievarta.
Santrauka. Darbo tikslas. Ištirti sutrikusio valgymo elgesio sąsajas su nepasitenkinimu savo
kūnu bei vaikystėje patirta fizine ir psichologine prievarta.
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 299 Kauno medicinos universiteto ir
Vytauto Didžiojo universiteto pirmojo – ketvirtojo kurso studentės. Atliekant tyrimą, naudotos
šios metodikos: valgymo elgesio klausimynas (EAT-26), kūno formos klausimynas (BSQ) bei
atskiri klausimai apie vaikystėje patirtą fizinę ir psichologinę tėvų prievartą.
Rezultatai. Nepatenkintos savo kūno išvaizda merginos dažniau laikosi dietos (p<0,05), jų
labiau išreikštas nervinei bulimijai būdingas elgesys (p<0,05). Merginoms, kurias vaikystėje
tėvai mušė ir kurios vaikystėje patyrė tėvų psichologinę prievartą, dažniau būdingas nervinei
anoreksijai priskiriamas elgesys (p<0,05), jos dažniau laikosi dietos (p<0,05).
Išvados. Merginos, nepatenkintos savo kūno išvaizda, turi daugiau valgymo sutrikimų požymių:
jos dažniau laikosi dietos, joms dažniau pasireiškia nervinei bulimijai būdingas elgesys. Merginų
vaikystėje patirta tėvų fizinė ir psichologinė prievarta yra susijusi su nervinei anoreksijai
priskiriamu valgymo elgesiu. Vaikystėje patirta tėvų fizinė bei psichologinė prievarta nesusijusi
su nervinei bulimijai būdingu elgesiu. Merginos, vaikystėje patyrusios tėvų fizinę ir psichologinę
prievartą, pagal nepasitenkinimą savo kūnu nesiskiria nuo merginų, tokios prievartos vaikystėje
nepatyrusių.
Adresas susirašinėti: A. Miškinytė, VDU Teorinės psichologijos katedra, K. Donelaičio 52–315, 44244 Kaunas
El. paštas: audrone.miskinyte@gmail.com
Įvadas
Valgymo sutrikimai šiuo metu tampa vis didesne
problema, nes tokių sutrikimų atvejų nuolat daugėja
(1). Tai siejama su žiniasklaidos propaguojamu lieknos
moters idealu, nepasitenkinimu savo kūnu ir su vaikystėje
patirta prievarta (2).
Valgymo sutrikimų simptomų pasireiškimas duoda
pagrindo klinikinei diagnozei. Sveikoje populiacijoje
tyrinėjami šių sutrikimų rizikos veiksniai (3). Šiame
straipsnyje tyrinėjamas sutrikęs valgymo elgesys ir
jo sąsajos su individualiais psichologiniais rizikos
veiksniais: nepasitenkinimu savo kūnu bei fizinės ir
psichologinės prievartos patyrimu vaikystėje.
Sutrikęs valgymo elgesys – tai probleminis valgymo
elgesys, panašus į valgymo sutrikimams (nervinei
anoreksijai ir nervinei bulimijai) būdingą elgesį, tačiau
nepakankamai išreikštas, kad būtų galima nustatyti
klinikinę diagnozę. Toks elgesys pasireiškia nepasitenkinimu
savo kūnu, noru kontroliuoti savo kūno svorį
laikantis dietos arba vartojant kitas kompensacines elgesio
priemones, pavyzdžiui vėmimas, vidurius laisvimųjų
vaistų vartojimas, intensyvus sportavimas siekiant
kontroliuoti kūno svorį. Šis elgesys priskiriamas
rizikos veiksniams, turintiems įtakos valgymo sutrikimams
atsirasti (4).
Nepasitenkinimas savo kūno išvaizda yra susijęs
su neigiamais jausmais savo atžvilgiu ir laikomas vienu
pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos valgymo sutrikimų
išsivystymui (5). Nepasitenkinimas savo kūno
išvaizda dažnai skatina laikytis dietos, o dietos laikymasis
skatina valgymo sutrikimo išsivystymą. Žiniasklaida,
šeimos ir bendraamžių spaudimas bei tyčiojimasis
ir daugelis kitų psichologinių veiksnių gali skatinti
nepasitenkinimą savo kūnu ir taip prisidėti prie
valgymo sutrikimų išsivystymo.
Ch. Stock ir bendradarbių Lietuvoje atliktų tyrimų
duomenimis, merginos yra labiau susirūpinusios savo
kūno išvaizda nei vaikinai. Merginos dažniau save suvokia
storesnėmis nei yra iš tikrųjų (6). R. Jankauskienė
ir K. Kardelis pastebėjo, kad merginos, kurios
patiria didesnį konfliktą tarp realaus ir idealaus kūno
svorio, labiau bijo priaugti svorio, todėl ir naudoja
negatyvesnę svorio kontrolės elgseną (1, 7).
Valgymo sutrikimams išsivystyti nemažai įtakos
turi vaikystėje patirta prievarta (8, 9). Manoma, kad
bet kokia prievarta sukelia nemalonias emocijas ir
945
paveikia identiškumą. Tuomet valgymo sutrikimai tarnauja
kaip vienas iš būdų kontroliuoti šias emocijas
ir susikurti aiškią išorinę savo kūno išvaizdą, nes pačiam
individui trūksta vidinės savo struktūros. Valgymo
sutrikimas laikomas vienu iš problemos vertinimo
mechanizmų, naudojamų tų žmonių, kurie nesugeba
konstruktyviais būdais išgyventi asmeninių krizių
(10). Mokslinėje literatūroje nėra visuotinai priimtinos
nuomonės, kokia prievartos rūšis (emocinė, fizinė ar
seksualinė) gali turėti daugiausia įtakos (11, 12).
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai
Tyrime dalyvavo Kauno medicinos universiteto bei
Vytauto Didžiojo universiteto 1–4 kurso studentės. Iš
viso ištirtos 299 merginos. Tiriamųjų amžius svyruoja
nuo 18 iki 27 metų.
Statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS
(angl. Statistical Package for Social Science) programa,
12,0 versija. Statistinei analizei naudoti šie metodai:
faktorinė analizė, Stjudento (t) ir Mann-Whitney
kriterijai buvo pasirinkti vidurkių lygybėms tikrinti.
Statistinei analizei pasirinktas 0,05 statistinio reikšmingumo
lygmuo.
Sutrikusiam valgymo elgesiui nustatyti buvo naudojamas
valgymo elgesio klausimynas (angl. Eating
Attitude Test-26 (EAT-26)) (13). Klausimyną sudaro
trys skalės: dietos laikymosi (matuojama, kiek respondentė
vengia „storinančio“ maisto ir susirūpinusi savo
lieknumu); bulimijos bei susirūpinimo maistu skalė
(matuojamas elgesys, susijęs su persivalgymu ir išsivalymu);
oralinės kontrolės skalė (matuojama savikontrolė,
susijusi su maistu, ir suvokimas priaugti svorio).
Klausimyno patikimumas (Kronbacho ) – 0,87
(13).
Nepasitenkinimas savo kūnu nustatytas kūno formos
klausimynu (angl. Body Shape Questionnaire
(BSQ)) (14). Klausimynas skirtas nustatyti, kiek tiriamosios
bijo priaugti svorio, kiek jų savęs vertinimas
priklauso nuo kūno išvaizdos, norą sulieknėti bei nepasitenkinimą
savo kūnu. Klausimyno patikimumas
(Kronbacho ) – 0,93. Atlikus kūno formos klausimyno
34 klausimų faktorinę analizę po Varimax pasukimo,
išskirti keturi veiksniai, kurių tikrinė reikšmė
buvo didesnė už 1. Tolesnėje analizėje vartojami pirmieji
trys veiksniai: savo kūno gėdijimasis, nepasitenkinimas
savo neveiklumu dėl kūno svorio ir susirūpinimas
padidėjusiu poodiniu riebalų sluoksniu.
Nepasitenkinimas savo kūno išvaizda nustatytas
paveikslais, kuriuose pavaizduotos skirtingo apkūnumo
moters figūros. Tiriamųjų buvo prašoma pažymėti,
kokiomis jos save mato šiuo metu. Taip pat buvo prašoma
pažymėti, kokia tiriamoji norėtų būti. Taip buvo
nustatoma tiriamosios reali ir ideali savo kūno išvaizda.
Nepasitenkinimas kūno mase buvo nustatomas
atėmus iš realios savo kūno išvaizdos skaičiaus idealų
kūno vaizdo skaičių. Didesnis skirtumas žymi didesnį
nepasitenkinimą savo kūno išvaizda (15).
Tiriamosioms pateikti klausimai apie vaikystėje patirtą
fizinę ir psichologinę prievartą. Jų buvo klausiama,
kaip dažnai jas vaikystėje mušė tėvai ir kaip dažnai
jos patirdavo kitokią tėvų psichologinę prievartą (įžeidinėjimus,
emocinę skriaudą, ignoravimą ir kt.).
Rezultatai
Literatūroje teigiama, kad žmogus, patirdamas didesnį
konfliktą tarp realios ir idealios savo išvaizdos,
patiria daugiau neigiamų emocijų. Neigiama kūno išvaizda
gali skatinti sutrikusio valgymo elgesio išsivystymą
(5). Remiantis šiais teiginiais, iškelta hipotezė,
kad nepatenkintos savo kūno išvaizda merginos
yra labiau sutrikusio valgymo elgesio nei merginos,
patenkintos savo kūno išvaizda.
Merginos pagal patiriamą nepasitenkinimą savo
kūno išvaizda suskirstytos į dvi grupes. Šis skirstymas
atliktas atėmus idealios kūno išvaizdos įvertinimą iš
realios išvaizdos įvertinimo. Pirmos grupės merginos,
patenkintos savo kūno išvaizda (yra tokios, kokiomis
norėtų būti), pasirinko tą patį paveikslėlį įvertindamos
tiek dabartinę, tiek norimą savo išvaizdą; antros grupės
merginos, nepatenkintos savo kūno išvaizda (nori būti
lieknesnės nei yra), vertindamos norimą kūno išvaizdą
pasirinko lieknesnės merginos paveikslėlį nei vertindamos
savo dabartinę išvaizdą. Tikrinant hipotezę,
palyginti sutrikusio valgymo elgesio skalių vidurkiai
skirtingo nepasitenkinimo savo kūno išvaizda merginų
grupėse.
Merginos, nepatenkintos savo kūno išvaizda, demonstruoja
daugiau sutrikusį valgymo elgesį (1 lentelė).
Jos dažniau laikosi dietos. Nervinei bulimijai
būdingas elgesys taip pat labiau išreikštas šioje merginų
grupėje.
Literatūroje minima, kad merginoms, kurios vaikystėje
patyrė šeimoje fizinę arba psichologinę prievartą,
yra didesnė tikimybė išsivystyti sutrikusiam valgymo
elgesiui ir nepasitenkinimui savo kūnu (8). Remiantis
tokiu teiginiu, keliama hipotezė, kad merginos,
vaikystėje patyrusios prievartą, yra labiau sutrikusio
valgymo elgesio, jos labiau nepatenkintos savo kūnu
nei merginos, nepatyrusios vaikystėje prievartos.
Merginos buvo suskirstytos į dvi grupes pagal du
klausimus apie patirtą tėvų fizinę ir psichologinę prievartą.
Į pirmą grupę pateko merginos, kurios vaikystėje
dažniau ar rečiau patyrė fizinę ir psichologinę tėvų
prievartą, į antrą – merginos, kurios vaikystėje nepatyrė
fizinės ir psichologinės tėvų prievartos.
Išanalizavus rezultatus, pastebėta, kad merginos,
Medicina (Kaunas) 2006; 42(11)
Valgymo elgesio sąsajos su nepasitenkinimu savo kūnu bei vaikystėje patirta prievarta
946
kurias vaikystėje mušė tėvai, demonstruoja daugiau nervinei
anoreksijai būdingo elgesio nei merginos, kurių
vaikystėje tėvai nemušė (2 lentelė). Pagal bulimijai
būdingą elgesį ir dietos laikymąsi merginos nesiskiria.
Merginos, kurios vaikystėje patyrė tėvų psichologinę
prievartą (įžeidinėjimus, emocinę skriaudą, ignoravimą
ir pan.), yra labiau sutrikusio valgymo elgesio
nei merginos, kurios nepatyrė tėvų psichologinės prievartos
(3 lentelė). Labiausiai su patirta tėvų psichologine
prievarta susijęs nervinei anoreksijai būdingas
elgesys ir dietos laikymasis. Psichologinės prievartos
patyrimas nesusijęs su nervinei bulimijai būdingu elgesiu.
Palyginus tiriamų grupių nepasitenkinimo kūnu
rodiklius merginų, patyrusių ir nepatyrusių fizinę ir
psichologinę tėvų prievartą, nustatyta, kad šios grupės
pagal nepasitenkinimo savo kūnu rodiklius nesiskiria
(4 ir 5 lentelės).
Rezultatų aptarimas
Autoriai teigia, kad žmogus, patirdamas didesnį
konfliktą tarp realios ir idealios savo išvaizdos, patiria
daugiau neigiamų emocijų (5). Mūsų tyrimas taip pat
parodė, kad merginos, kurios patenkintos savo kūnu,
yra mažiau sutrikusio valgymo elgesio. Jos rečiau
laikosi dietos. Šioms merginoms rečiau būdingas nervinei
anoreksijai elgesys.
Nepasitenkinimas savo kūno išvaizda skatina neigiamus
jausmus savo atžvilgiu ir laikomas vienu pagrindinių
veiksnių, daugiausia turinčių įtakos valgymo
1 lentelė. Sutrikusio valgymo elgesio rodiklių vidurkių palyginimas merginų, patenkintų ir
nepatenkintų savo kūno išvaizda, grupėse
Merginos, Merginos, pati- Mann-Whitney
patenkintos riančios nepasiten- kriterijaus
Valgymo elgesio klausimyno skalės savo kūno kinimą savo statistinis
išvaizda kūno išvaizda reikšmingumas
N=83 N=197
Sutrikęs valgymo elgesys (bendras įvertinimas) 3,01±3,88 7,08±6,81 0,0001
Dietos laikymasis 0,64±1,40 4,15±5,18 0,0001
Nervinei bulimijai būdingas elgesys 1,07±1,70 1,39±1,68 0,04
Nervinei anoreksijai būdingas elgesys 1,30±2,32 1,54±2,09 0,12
2 lentelė. Sutrikusio valgymo elgesio rodiklių vidurkių palyginimas merginų, patyrusių ir
nepatyrusių tėvų fizinės prievartos, grupėse
Merginos, Merginos, Mann-Whitney
Valgymo elgesio klausimyno skalės kurias vaikystėje kurių vaikystėje kriterijaus
mušė tėvai nemušė tėvai statistinis
N=137 N=155 reikšmingumas
Sutrikęs valgymo elgesys (bendras įvertinimas) 6,04±5,89 5,90±6,88 0,2
Dietos laikymasis 2,94±4,11 3,30±5,15 0,9
Nervinei bulimijai būdingas elgesys 1,42±1,71 1,27±1,73 0,2
Nervinei anoreksijai būdingas elgesys 1,68±2,15 1,32±2,21 0,04
3 lentelė. Sutrikusio valgymo elgesio rodiklių vidurkių palyginimas psichologinę tėvų prievartą
patyrusių ir nepatyrusių merginų grupėse
Merginos, kurios Merginos, kurios Mann-Whitney
Valgymo elgesio klausimyno skalės vaikystėje patyrė nepatyrė tėvų kriterijaus
tėvų psicholo- psichologinės statistinis
ginę prievartą prievartos reikšmin-
N=113 N=179 gumas
Sutrikęs valgymo elgesys (bendras įvertinimas) 7,13±6,65 5,22±6,18 0,002
Dietos laikymasis 3,81±4,95 2,70±4,47 0,01
Nervinei bulimijai būdingas elgesys 1,49±1,89 1,25±1,60 0,3
Nervinei anoreksijai būdingas elgesys 1,83±2,42 1,27±2,200 0,006
Medicina (Kaunas) 2006; 42(11)
Audronė Miškinytė, Aidas Perminas, Liuda Šinkariova
947
sutrikimų išsivystymui (5). Nepasitenkinimas savo
kūno išvaizda dažnai skatina laikytis dietos (8). Žmogus
tokiu elgesiu siekia koreguoti savo kūno linijas ir
padaryti jas sau priimtinesnes. Nepasitenkinimas savo
kūnu ir kartu dietos laikymasis gali turėti įtakos valgymo
sutrikimui išsivystyti (16).
Literatūroje teigiama, kad valgymo sutrikimų išsivystymui
didelės įtakos turi merginų patirtis šeimoje
(11, 12). Dažniausiai minima vaikystėje patirta fizinė
arba psichologinė prievarta. Išanalizavus mūsų atlikto
tyrimo duomenis, pastebėta, kad fizinė bei psichologinė
tėvų prievarta yra susijusi su nervinei anoreksijai
būdingu elgesiu bei dietos laikymusi, bet nesusijusi
su nervinei bulimijai būdingu elgesiu. Palyginus merginas,
patyrusias prievartą su jos nepatyrusiomis merginomis,
pagal nepasitenkinimą savo kūnu, statistiškai
reikšmingų skirtumų nerasta. Mokslinėje literatūroje
teigiama, kad sutrikusiu valgymo elgesiu, ypač
nervinei anoreksijai būdingu elgesiu, siekiama išspręsti
užsitęsusias emocines problemas ir tokiu elgesiu
kontroliuoti savo emocijas, iškilusias dėl vaikystėje
patirtos prievartos (10).
Galima manyti, kad vaikystėje patirta prievarta,
fizinė arba psichologinė, turi įtakos nepasitenkinimui
savo kūnu atsirasti, o pastarasis skatina sutrikusio
valgymo elgesio atsiradimą. Mūsų tyrimas parodė, kad
sutrikęs valgymo elgesys susijęs su vaikystėje patirta
fizine ir psichologine prievarta, o nepasitenkinimas
savo kūnu su prievarta nesusijęs, ir tai prieštarauja
išankstinei prielaidai. Galima manyti, kad egzistuoja
du reiškiniai – nepasitenkinimas savo kūnu ir sutrikęs
valgymo elgesys, kurie tarpusavyje yra susiję, bet prievarta
vaikystėje labiau skatina gilesnį psichologinį pažeidžiamumą,
kuris pasireiškia per sutrikusį valgymo
elgesį, bet nesusijęs su nepasitenkinimu savo kūnu,
kuris rodo mažesnį psichologinį pažeidžiamumą ir gali
priklausyti nuo kitų rizikos veiksnių (žemo savęs vertinimo,
visuomenės informavimo priemonių poveikio
bei socialinių palyginimų).
Išvados
Merginos, nepatenkintos savo kūno išvaizda, yra
labiau sutrikusio valgymo elgesio: jos dažniau laikosi
dietos ir joms dažniau pasireiškia nervinei bulimijai
būdingas elgesys. Vaikystėje patirta fizinė ir psichologinė
tėvų prievarta yra susijusi su nervinei ano-
4 lentelė. Nepasitenkinimo savo kūnu rodiklių vidurkių palyginimas fizinę tėvų prievartą patyrusių ir
nepatyrusių merginų grupėse
5 lentelė. Nepasitenkinimo savo kūnu rodiklių vidurkių palyginimas psichologinę tėvų prievartą
patyrusių ir nepatyrusių merginų grupėse
Merginos, kurios Merginos, ku- Stjudento (t)
Nepasitenkinimo kūnu rodikliai
vaikystėje patyrė rios nepatyrė kriterijaus
tėvų psicholo- tėvų psicholo- statistinis
ginę prievartą ginės prievartos reikšmin-
N=113 N=179 gumas
Savo kūno gėdijimasis 0,04±1,07 –0,02±0,95 0,9
pagal Mann-Whitney kriterijų
Nepasitenkinimas savo neveiklumu dėl kūno svorio 0,08±1,02 –0,05±0,99 0,3
Susirūpinimas padidėjusiu poodiniu riebalų sluoksniu 0,11±1,04 –0,08±0,96 0,14
Pastaba. Didėjant skaičiui, didėja nepasitenkinimas savo kūnu.
Medicina (Kaunas) 2006; 42(11)
Valgymo elgesio sąsajos su nepasitenkinimu savo kūnu bei vaikystėje patirta prievarta
Merginos, kurios Merginos, Stjudento (t)
Nepasitenkinimo kūnu rodikliai
vaikystėje patyrė kurios nepatyrė kriterijaus
tėvų fizinę tėvų fizinės statistinis
prievartą prievartos reikšmin-
N=113 N=179 gumas
Savo kūno gėdijimasis –0,01±0,98 0,01±1,02 0,5
pagal Mann-Whitney kriterijų
Nepasitenkinimas savo neveiklumu dėl kūno svorio –0,04±1,00 0,03±1,01 0,6
Susirūpinimas padidėjusiu poodiniu riebalų sluoksniu 0,02±0,83 –0,03±1,12 0,7
Pastaba. Didėjant skaičiui, didėja nepasitenkinimas savo kūnu.
948
reksijai priskiriamu valgymo elgesiu. Vaikystėje patirta
tėvų fizinė bei psichologinė prievarta nesusijusi
su nervinei bulimijai būdingu elgesiu. Merginos, vaikystėje
patyrusios tėvų fizinę ir psichologinę prievartą,
pagal nepasitenkinimą savo kūnu nesiskiria nuo merginų,
nepatyrusių tokios prievartos vaikystėje.


Rodyk draugams

Rašyti komentarą